Respublikinis sambūris „Tarmėse tikroji gyvastis“

Kovo 20 dieną gimnazijoje vykęs respublikinis sambūris „Tarmėse tikroji gyvastis“ subūrė mokinius, mokytojus ir kultūros puoselėtojus iš įvairių Lietuvos regionų. Renginys tapo prasminga erdve ne tik pažinti lietuvių kalbos tarmes, bet ir išgirsti gyvąjį jų skambesį, patirti tradicijų tęstinumą bei kūrybinį jų aktualizavimą šiandien.

Pasistiprinę pusmarškone koše svečiai sugužėjo į sambūrį, kurį pradėjo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos folkloro ansamblis „Blezdingelė“, kuriam vadovauja Sigita Dirmeitienė.

Vėliau pranešimą skaitė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas prof. dr. Rimantas Balsys. Jis aptarė mitinių ženklų reikšmę mūsų kultūroje. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja ekspertė Ilona Tulabienė nagrinėjo ornamentų struktūrą ir jų dėsningumus lietuvių tautiniuose kostiumuose, atskleisdama matematikos ir tautodailės sąsajas. Šilutės pirmosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Vaida Galinskienė pristatė lietuvininkų tarmę bei Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą.

Programą papildė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro liaudiškų šokių jaunimo grupė, vadovaujama Arno Sluoksnaičio, į renginį įnešusi gyvybingos judesio ir tradicinės kultūros energijos.

Antrojoje dalyje dėmesys buvo skirtas mokinių kūrybai ir gyvajai kalbai. Gargždų „Kranto“ progimnazijos 7–8 klasių mokiniai, kuriuos ruošė mokytoja Vitalija Valaikė, pristatė vaidinimą „Susiedos ož gimėnė ortimiesnis“. Neringos gimnazijos mokinė Sofija Keršytė, vadovaujama lietuvių kalbos ir literatūros vyresniosios mokytojos Rimos Petratienės, sukūrė filmą „Raganų medžioklė XXI a.: Juodkrantės sengirės šmėklos ir velniai“. „Prie vieno stalo su kuršininkais“ pasėdėti pakvietė tos pačios gimnazijos mokinė Megė Samoskaitė.

Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 9 klasės mokiniai Lukas Rumšas ir Emilijus Knyzeris, vadovaujami lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Ramutės Stankuvienės, pristatė pranešimą, skirtą kalbininko Juozo Laboko 120-osioms gimimo metinėms. Šį įdomų pranešimą charizmatiškiems vyrukams padėjo parengti ir mokytoja ekspertė, muziejininkė Valdonija Karaliūnienė. Kiek dar daug nežinom apie savo kraštą, jo žmones. Kad J. Labokas kalbininkas, publicistas, daugelis žino, o kad patyrė enkavėdistų žiaurumus, kad... Gerai, kad kalbėję vyrukai priminė, jog Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejuje vyksta šiam iškiliam veiviržėniškiui skirta paroda - galima susipažinti plačiau.

Pasakojimą lietuvininkų tarme „Žvejiški pusrytė“ pristatė Šilutės pirmosios gimnazijos mokinys Kovaldas Kuršys, kurį ruošė mokytoja Vaida Galinskienė. Šišioniškio įtaigus, gyvas pasakojimas sužavėjo visus besiklausančius, kuriems liko tik apgailestauti, kad ši tarmė praktiškai išnykusi.

Žemaitišką pasakojimą „Turtuolis i vargšos“ sekė Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos 6 klasės mokinė Saulė Veisaitė, jai padėjo pasiruošti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Laima Kaupienė.

VšĮ Pranciškonų gimnazijos 7 klasės mokinės Aukšė Gedvilaitė ir Gabrielė Kulikauskaitė, vadovaujamos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Raimondos Gumbaragienės, pristatė darbą „Jei Valančius turėtų TikTok: ar suprastume jo kalbą?“.

Meninę programą papildė Neringos gimnazijos IV gimnazijos klasės mokinė Jogailė Vainutytė, kurią ruošė direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vitalija Ukrinienė ir muzikos mokytoja ekspertė Audronė Buržinskienė. Gimnazistė atliko dainą „Žiaure graži žėima“. Plungės „Saulės“ gimnazijos mokinės Deimantė Viknaitė, Goda Vaitiekūnaitė, Saulė Vilimaitė ir Aušra Zubytė, vadovaujamos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Ritos Barniškienės, pristatė kompoziciją „Tas rūtelių žaliavėms…“, kurioje kanklių garsai, liaudies daina ir išmintis skambėjo kaip darnus vienis, papildytas retro prieskoniu.

Renginį praturtino ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinių Barbaros Markauskaitės ir Dovydo Vileikio pasirodymas „Dziedas, bobulė ir saksofonas“. Mokiniams padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas Audrius Gabnys. Iš pirmo žvilgsnio savo turiniu tarsi nederantys pavadinime žodžiai suskambėjo tradicijos ir šiuolaikiškumo harmonija.

Sambūrį vainikavo refleksija - dalyviai dalijosi įspūdžiais, aptarė patirtis ir dar kartą įsitikino – tarmė yra gyva, ją kuria ir palaiko kiekviena kalbanti karta, dainuojantis, pasakojantis ar šokantis vaikas, jį uždegantis mokytojas ar šeimos narys.

Vykęs renginys tapo įkvepiančiu priminimu, kad saugodami savo kalbą ir jos įvairovę, saugome ir savo kultūrinę tapatybę.

Dėkojame visiems dalyviams, svečiams, kad padėjo suburti sambūrį, arba, kaip pasakytų prof. Rimantas Balsys, kupetą (nors renginio idėjos žmogus, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė, ,,grynaveislė žemaitė", kaip pati sakė, Sigita Dirmeitienė ir paprieštarautų - krūvelę...).

Ačiū pabrėžiukams, kurie savo kūrybinius darbus dovanojo svečiams kaip atminimą, primenantį, kad mūsų šaknys tautosakoj, tarmėse. Ten mūsų tikroji gyvastis.