Vilija Kniukštaitė

Esu dėkinga mokytojams ir klasiokams už tai, kad vieningai norėjome mokytis ir dalintis žiniomis. Mokytojai pasakodavo įdomias istorijas,  iš kurių galima pasimokyti, kartais jos priversdavo susigraudinti (tiek iš liūdesio, tiek iš laimės). Labiausiai noriu padėkoti informatikos mokytojui A. Kuteliui, kuris skatino ir gyrė, neleido netikėti savimi, visada sakė "Aš žinau, kad tu gali, bet tingi". A.Kutelis prisidėjo prie mano šviesios ateities, nes baigusi IT studijas, turiu platų ir dinamišką pasirinkimą darbui. Taip pat esu labai dėkinga lietuvių kalbos mokytojai I. Lapinskienei, už pačias įdomiausias istorijas, pakantą mano diskusijoms, ir už sentimentaliausią dalyką - kasų pynimą, kuris privertė prisiminti vaikystę. Žinoma, dėkoju V. Beržanskienei ir V. Bertašienei, už tai, kad jos buvo kaip Mamos. Apie visus mokytojus jau išgirdo mano draugai, ir visiems jiems noriu pasakyti - AČIŪ!